Autoriai
Restitucija, mokėtina dėl nepakankamo atlygio
Pagal Civilinį kodeksą[1], kad atsirastų reikalavimas taikyti restituciją dėl atlygio negavimo, paslaugos gavėjas turi žinoti, kad paslauga buvo suteikta tikintis vėliau gauti atlygį.
Apskritai pagal kodekso 1435 straipsnį toks reikalavimas atsiranda, kai išnyksta aplinkybės, kurios buvo sandorio pagrindas. Jeigu sandoris yra tik dėl paslaugų, jį reglamentuoja kodekso 1152 straipsnis.
Teisinėje praktikoje priimta, kad pagal kodekso 1152 straipsnyje nurodytą principą sutartinio įvykdymo, kurio negalima atšaukti, gavėjas privalo tinkamai atlyginti kitai šaliai. Tai nebūtina, jeigu gavėjas nesitiki atlygio už paslaugą.
Todėl kai paslaugos teikiamos nekomerciniame kontekste, būtina nuspręsti, ar paslauga buvo priimta sąmoningai. Tačiau gavėjas turi įrodyti, kad paslauga buvo suteikta neįsipareigojus už ją sumokėti.
Tam, kad pagal kodekso 1435 straipsnį kartu su 1152 straipsniu būtų galima pareikšti reikalavimą dėl neatlygintinumo, gavėjas turi žinoti, kad paslauga buvo suteikta tikintis vėlesnio atlygio.
Jeigu paslaugos teikėjas neprisiima atsakomybės už tikslo neatlygintinumą, jo reikalavimas nepriklauso nuo gavėjo gautos naudos. Jeigu paslaugų teikėjas yra kaip nors atsakingas už tikslo nepasiekimą, jis gali pareikšti reikalavimą tik dėl sumos, kuri lemtų nepagrįstą praturtėjimą. Tai reiškia, kad kompensacija gali būti apribota iki faktinės naudos, kurią gavo gavėjas. Visiškai prarasti ieškinį galima tik tuo atveju, kai tiekėjas nesąžiningai sukėlė tikslo nepasiekimą. Įrodinėjimo pareiga dėl galimo kompensacijos apribojimo arba visiško atmetimo dėl nesąžiningumo tenka gavėjui.
Pagal kodekso 1152 straipsnį "atlygis" apima įprastinį atlyginimą, taip pat kitą įprastą ir ypatingą naudą (pvz., komisinius), kuri priklauso nuo suteikto darbo rezultato. Tai reiškia, kad darbo užmokestis priklauso nuo darbuotojo pasiekimų, taip pat nuo rinkos sąlygų ir verslo situacijos. Todėl tai yra darbo užmokestis už darbo rezultatus[2].
Restitucija, mokėtina dėl tikslo nepasiekimo
Praturtėjimu pagrįsta teisė į restituciją dėl tikslo nepasiekimo atsiranda net ir tuo atveju, jei pagal sutartį privaloma įvykdyti prievolę. Dalinis tikslo neįvykdymas lemia tik dalinį sutarties nutraukimą.
Apeliacinis teismas neseniai nusprendė[3], kad praturtėjimu grindžiamas reikalavimas taikyti restituciją dėl tikslo nepasiekimo yra galimas net ir tuo atveju, jei pagal sutartį privaloma įvykdyti prievolę. Ši nuomonė nenukrypsta nuo aukščiausios teismų praktikos.
Pagal Civilinio kodekso 1435 straipsnį tiekėjas gali susigrąžinti daiktus, kurie teisėtai priklausė gavėjui, jei išnyksta teisinis pagrindas juos laikyti. Jurisprudencija tai pripažįsta kaip restitucijos pagrindą dėl priežasties išnykimo arba sėkmės nebuvimo, neapsiribojant pažodiniu aiškinimu. Tai taikytina, kai išnyksta komercinė priežastis arba bendrosios aplinkybės, dėl kurių būtų buvęs sudarytas sandoris. Nereikia aiškaus susitarimo dėl teisinio naudos tikslo. Tačiau sandorio motyvas ir tikslas turi būti aiškiai išreikšti tiekėjui, kad jis galėtų pareikšti pretenziją, jei tikslas nepasiektas.
Restituciniai reikalavimai sutarties nutraukimo atvejais grindžiami praturtėjimo teisės principais. Kodekso 921 straipsnio antrasis sakinys yra tiesiog 1435 straipsnio taikymas. Dalies pirkimo kainos grąžinimas po sutarties nutraukimo kaip praturtėjimo reikalavimas yra kodekso 1435 straipsnio pakategorija.
Nagrinėjamu atveju šalys sudarė sutartį, kuri buvo sudaryta 2006 m. balandžio 1 d. ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui, tačiau 2007 m. buvo nutraukta. Atsakovas žinojo apie sutarties tikslą - konkrečiai, sutartos sąlygos buvo sudarytos siekiant prekiauti ieškovo produktais įrengtame nekilnojamojo turto objekte, kuris tarnavo kaip reklaminis plotas jo prekėms, kuriomis ten buvo prekiaujama. Todėl šis tikslas buvo sutarties dalis.
Sutartos sąlygos nebuvo pasiektos ir nepasiekė ieškovo lūkesčių, t. y. sutartinių santykių tęstinumo tam tikrą laikotarpį. Tikslo iš dalies nepavyko pasiekti dėl to, kad reklaminė medžiaga buvo pašalinta anksčiau laiko. Dėl šio dalinio tikslo nepasiekimo buvo pareikštas praturtėjimu grindžiamas reikalavimas grąžinti dalį sumokėtos sumos.
Ištekliai
- 1435 skirsnis kartu su kodekso 1152 skirsniu.
- Daugiau informacijos šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 22 d. Austrijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą 6 Ob 172/10b.
- Austrijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą 4 Ob 105/10k.
