"Rašytinės formos" reikalavimas gali būti įvykdytas taikant sąlygas su prorogacijos išlyga

2014 m. vasario 27 d. Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą byloje^[1], kurioje ieškovas įrodinėjo tarptautinę jurisdikciją, remdamasis 2007 m. Lugano konvencijos 5 skyriuje nustatytomis ginčų dėl individualių darbo sutarčių taisyklėmis. Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad pagal Lugano konvencijos 18 straipsnį buvo sudaryta individuali darbo sutartis.

Ieškovas teigė, kad atitinkamu laikotarpiu jis dirbo pas atsakovą beveik vien tik Austrijoje (tarptautinė jurisdikcija grindžiama vieta, kurioje darbuotojas paskutinį kartą reguliariai dirbo). Tai darydamas jis nukrypo nuo faktų, kuriuos nustatė trail court (kuriais Aukščiausiasis Teismas yra saistomas), pagal kuriuos jis atitinkamu laikotarpiu daugiausia dirbo Bulgarijoje ir Vokietijoje.

Aukščiausiasis Teismas gali nukrypti nuo bylą nagrinėjančio teismo nustatytų faktų tik tuo atveju, kai bylą nagrinėjantis teismas rėmėsi tik dokumentais arba leistinais netiesioginiais įrodymais. Šiuo atveju apeliaciniame skunde ginčijami faktai buvo pagrįsti tiesioginiais ieškovo ir liudytojo parodymais, todėl teismas negalėjo nuo jų nukrypti.

Be to, ieškovas negalėjo grįsti savo peticijos prorogacijos išlyga, aiškinama pagal Lugano konvencijos 21 straipsnį, nes nebuvo laikomasi 23 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto "rašytinės formos" reikalavimo. Nors šis reikalavimas gali būti įvykdytas ir pateikiant nuorodą į sąlygas, kuriose yra prorogacijos išlyga, tokiais atvejais, kaip šis, pagal nuolatinę Europos Teisingumo Teismo ir Aukščiausiojo Teismo praktiką reikalaujama, kad sutarties tekste būtų aiški nuoroda į sąlygas^[2]. neginčijama, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, todėl "rašytinės formos" reikalavimas nebuvo įvykdytas.