Ginčų sprendimo teisės vadovas 2019 m.
Autorius: Klausas Oblinas
1. Kokia yra teismų sistemos struktūra civilinio proceso atžvilgiu? Koks yra teisėjo vaidmuo civiliniame procese?
Pirmoje pakopoje civilinės bylos iškeliamos apylinkės teisme ("Bezirksgerichte") arba apygardos teismuose ("Landesgerichte").
Apylinkės teismai turi jurisdikciją nagrinėti daugumą ginčų, susijusių su nuomos ir šeimos teise (dalykinė jurisdikcija), ir bylas, kurių ginčo suma neviršija 15 000 EUR (piniginė jurisdikcija). Apeliaciniai skundai dėl fakto ir teisės klausimų teikiami apygardos teismams. Jei keliamas esminės svarbos teisinis klausimas, dar vieną galutinį apeliacinį skundą galima pateikti Aukščiausiajam Teismui ("Oberster Gerichtshof"); žr. toliau.
Apygardos teismai turi piniginę jurisdikciją bylose, kuriose ginčo suma viršija 15 000 EUR, ir dalykinę jurisdikciją intelektinės nuosavybės ir konkurencijos bylose, taip pat įvairiuose specialiuose įstatymuose (Viešosios atsakomybės įstatyme, Duomenų apsaugos įstatyme, Austrijos branduolinės atsakomybės įstatyme). Apeliaciniai skundai teikiami aukštesniesiems regioniniams teismams ("Oberlandesgerichte"). Trečiasis ir paskutinis apeliacinis skundas teikiamas Aukščiausiajam Teismui.
Pagal bendrąją taisyklę į Aukščiausiąjį Teismą gali būti kreipiamasi tik tuo atveju, jei nagrinėjamas klausimas yra susijęs su visuotinės svarbos teisinio klausimo sprendimu, t. y. jei jo išaiškinimas yra svarbus teisinio nuoseklumo, nuspėjamumo ar raidos tikslais, arba jei nėra nuoseklių ir ankstesnių Aukščiausiojo Teismo sprendimų.
Komercinių bylų srityje specialūs komercinių bylų teismai ("Handelsgericht und Bezirksgericht für Handelssachen") veikia tik Vienoje. Be to, pirmiau minėti paprastieji teismai taip pat veikia kaip komercinių bylų teismai. Komercinės bylos - tai, pavyzdžiui, ieškiniai verslininkams ar bendrovėms dėl komercinių sandorių, nesąžiningos konkurencijos bylos ir pan. Kiti specialieji teismai yra darbo teismai ("Arbeits-und Sozialgericht"), kurių jurisdikcijai priklauso nagrinėti visus civilinius ginčus tarp darbdavių ir darbuotojų, kylančius iš (buvusio) darbo santykių, taip pat socialinės apsaugos ir pensijų bylas. Tiek komercinėse (tiek, kiek tai susiję su komercinių teismų kolegijomis), tiek darbo bylose atitinkamai vienu metu sprendimus priima neprofesionalūs teisėjai ir profesionalūs teisėjai. Vienos apeliacinis teismas sprendžia posėdžiaudamas kaip Kartelinis teismas ("Kartellgericht") teisminiu lygmeniu. Tai vienintelis kartelinis teismas Austrijoje. Apeliacinius skundus sprendžia Aukščiausiasis Teismas, posėdžiaujantis kaip Apeliacinis kartelinis teismas ("Kartellobergericht"). Kartelinėse bylose kartu su profesionaliais teisėjais teisiamųjų suole posėdžiauja ir neprofesionalūs teisėjai.
Palyginti su bendrosios teisės šalimis, Austrijos teisėjų vaidmuo yra labiau inkvizicinis: siekdami nustatyti svarbius faktus, teisėjai gali įpareigoti liudytojus atvykti į posėdį, nebent tam prieštarauja abi šalys, arba savo nuožiūra paskirti ekspertus.
Kai kuriose bylose tribunolą sudaro kolegija, kurią sudaro neprofesionalūs teisėjai ekspertai, ypač antimonopolinėse bylose, ir informuoti neprofesionalūs teisėjai darbo ir viešojo intereso bylose.
2. Ar teismo posėdžiai yra vieši? Ar teismo dokumentai yra prieinami visuomenei?
Daugeliu atvejų teismo posėdžiai yra vieši, tačiau šalis gali prašyti teismo neleisti visuomenei dalyvauti posėdyje, jei šalis gali įrodyti pagrįstą interesą neleisti dalyvauti posėdyje.
Iš esmės susipažinti su byla leidžiama tik byloje dalyvaujančioms šalims. Trečiosios šalys gali susipažinti su bylomis ir (arba) net prisijungti prie bylos, jei jos gali įrodyti pakankamą teisinį suinteresuotumą (dėl galimos bylos baigties).
3. Ar visi advokatai turi teisę atvykti į teismą ir vesti bylas savo kliento vardu? Jei ne, kokia yra teisininko profesijos struktūra?
Advokatai yra įgalioti atstovauti šalims visuose teisminiuose ir neteisminiuose procesuose (tiek viešosiose, tiek privačiose bylose). Oficialaus paskyrimo nereikalaujama, tačiau profesinė praktika vykdoma laikantis toliau išdėstytų reikalavimų.
Baigus teisės mokyklą, reikia ne mažiau kaip penkerius metus dirbti profesinį teisinį darbą (iš jų ne mažiau kaip devynis mėnesius dirbti teisme ir trejus metus - advokatų kontorose kaip kandidatui), baigti Advokatų asociacijos nustatytus privalomus kursus ir išlaikyti advokatūros egzaminą.
4. Kokie yra senaties terminai civiliniams ieškiniams pareikšti?
Senaties terminai nustatomi pagal materialinę teisę.
Ieškiniai nėra vykdytini, kai jiems sueina senaties terminas. Senaties terminas paprastai prasideda tada, kai teisė galėjo būti įgyvendinta pirmą kartą. Austrijos teisėje skiriami ilgas ir trumpas senaties terminai. Ilgasis senaties terminas taikomas, kai specialiose nuostatose nenumatyta kitaip. Trumpasis senaties terminas yra treji metai ir taikomas, pavyzdžiui, gautinoms sumoms arba reikalavimams dėl žalos atlyginimo.
Dėl senaties termino turi aiškiai pasisakyti viena iš šalių, o ne "ex officio" savo iniciatyva kreiptis į teismą.
5. Ar yra kokių nors ikiteisminių procedūrų, kurių šalys turi laikytis prieš pradėdamos procesą?
Ne, tokių nėra. Tačiau pagal bendrąją praktiką ieškovas prieš pradėdamas bylą apie tai praneša priešingai šaliai.
6. Kokia yra tipinė civilinė procedūra ir veiksmų, reikalingų bylai perduoti į teismą, tvarkaraštis?
Procesas pradedamas pateikiant teismui ieškinį ("Klage"). Ieškinys laikomas oficialiai pateiktu nuo jo gavimo. Jei potencialus atsakovas neatsako per 4 savaites, ieškovui suteikiamas vykdomasis dokumentas ir jis gali pereiti į vykdymo etapą. Jei atsakovas atsako, žinoma, toliau vyksta įprastas teisminis procesas. Dažniausiai pirmasis posėdis įvyksta per 6-10 savaičių nuo atsiliepimo į ieškinį gavimo. Tokio pirmojo posėdžio proga šalys kviečiamos aptarti susitarimo galimybes. Jei šalys nesusitaria, procesas tęsiamas toliau. Apsikeičiama papildomais trumpaisiais dokumentais. Vėliau vyksta kiti posėdžiai (jų trukmė priklauso nuo apklausiamų liudytojų ir (arba) ekspertų skaičiaus). Laikas nuo ieškinio pateikimo iki galutinio sprendimo paprastai trunka nuo 10 iki 16 mėnesių.
7. Ar šalys privalo atskleisti atitinkamus dokumentus kitoms šalims ir teismui?
Jei šaliai pavyksta įrodyti, kad priešinga šalis turi tam tikrą dokumentą, teismas gali priimti nutartį dėl pateikimo, jei:
- turinti šalis aiškiai nurodė atitinkamą dokumentą kaip savo teiginių įrodymą;
- turinti šalis yra teisiškai įpareigota jį perduoti kitai šaliai; arba
- atitinkamas dokumentas buvo sudarytas abiejų šalių teisiniais interesais,
- patvirtina jų tarpusavio teisinius santykius, arba
- yra rašytiniai pareiškimai, kuriuos jie padarė derybų dėl teisės akto metu. Ikiteisminio atskleidimo taisyklių nėra.
8. Ar galioja taisyklės dėl slaptų dokumentų arba kitos taisyklės, leidžiančios šalims neatskleisti tam tikrų dokumentų?
Šalis neprivalo pateikti dokumentų, susijusių su šeimos gyvenimu
- jei priešinga šalis pažeidžia garbės įsipareigojimus dėl dokumentų pristatymo,
- jei dėl dokumentų atskleidimo šalis ar bet kuris kitas asmuo patiria gėdą arba kyla baudžiamojo persekiojimo rizika, arba
- jei atskleidžiant informaciją pažeidžiamas bet koks valstybės patvirtintas šalies, iš kurios ji neatskleidžiama, įsipareigojimas saugoti paslaptį arba pažeidžiama komercinė paslaptis (arba dėl bet kokios kitos panašios į pirmiau nurodytą priežastį).
Advokatai turi teisę atsisakyti duoti žodinius parodymus, jei informacija jiems buvo pateikta kaip profesinės pareigos.
9. Ar šalys iki teismo posėdžio keičiasi rašytiniais įrodymais, ar įrodymai teikiami žodžiu? Ar oponentai turi teisę apklausti liudytoją?
Įrodymai renkami vykstant teismo procesui, o ne prieš jį. Šalys privalo pateikti įrodymus, kuriais pagrindžia savo atitinkamus teiginius, arba atitinkamai, kai joms tenka įrodinėjimo pareiga.
Taip. Po pirminės liudytojo apklausos, kurią atlieka teisėjas, liudytojas gali būti apklaustas tiesiogiai, o po to - priešingai šaliai.
10. Kokios taisyklės reglamentuoja ekspertų skyrimą? Ar yra ekspertų elgesio kodeksas?
Ekspertu gali būti viešai paskirtas bet kuris kvalifikuotas asmuo. Praktikoje teismai pasirenka ekspertą, kuris yra akredituotas Austrijos federalinėje teisingumo ministerijoje. Bylos šalys gali siūlyti konkretų ekspertą, tačiau teisėjui tai nėra privaloma. Paskirtas ekspertas privalo vykdyti teismo nurodymus. Ekspertai gali būti nušalinti tais pačiais pagrindais kaip ir teisėjai. specialaus ekspertų elgesio kodekso nėra, nors visi ekspertai privalo duoti priesaiką. Visų akredituotų ekspertų registrą galima rasti Austrijos teisingumo departamento interneto svetainėje www.sdgliste.justiz.gv.at.
11. Kokias laikinąsias teisių gynimo priemones galima taikyti iki teismo proceso?
Austrijos civiliniame procese neegzistuoja bylos nagrinėjimo procedūra.
Tačiau šalys gali kreiptis į teismą, kad šis padėtų apsaugoti įrodymus tiek iki ieškinio pareiškimo, tiek po jo pateikimo. Reikalaujamas teisinis interesas laikomas nustatytu, jeigu neaišku, ar įrodymai bus prieinami ateityje, arba jeigu būtina ištirti dabartinę objekto būklę.
Laikinosios apsaugos priemonės draudimais taikomos įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, banko sąskaitų įšaldymo įsakymais arba turto, įskaitant žemės sklypus, areštu. Be to, trečiosioms šalims gali būti nurodyta nemokėti gautinų sumų.
12. Kokias teisių gynimo priemones galima taikyti teisminio nagrinėjimo metu?
Austrijos civilinio proceso kodekse (ACCP) numatytos kelios teisių gynimo priemonės, kuriomis galima pasinaudoti nagrinėjant bylą. Jomis galima pasinaudoti dėl visų teismo sprendimų, kurie buvo priimti bylos nagrinėjimo metu ir kurie nėra galutinis teismo sprendimas ar bet kokios kitos formos sprendimas dėl bylos esmės. Daugumą šių teisių gynimo priemonių reikia pateikti per 14 dienų nuo jų priėmimo, kai kurias - iš karto per posėdį. apie teisių gynimo priemones, kurias galima pateikti dėl teismų nuosprendžių ir kitos formos sprendimų dėl bylos esmės, žr. 17 klausimą toliau.
13. Kokie yra pagrindiniai teismo sprendimo vykdymo būdai?
Jei atsakovas nevykdo teismo sprendimu priteistų reikalavimų, ieškovas gali gauti priverstinį vykdymą.
Sprendimai yra vykdytini, kai jie tampa galutiniai ir privalomi (pvz., jei per atitinkamą terminą nebuvo pateiktas apeliacinis skundas).
Europos ("Briuselio") konvencija ir Lugano konvencija yra svarbiausios daugiašalės sutartys dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Be to, yra keletas dvišalių sutarčių.
Norint vykdyti vidaus teismo sprendimą, reikia teismo nutarties, kuria būtų užtikrintas vykdymas ir kuri bus išduota, jei bus įvykdyti bendrieji reikalavimai (bylos priimtinumas, veiksnumas būti šalimi arba pareikšti ieškinį ir t. t.).
Tam, kad užsienio teismo sprendimai būtų vykdomi, reikia oficialaus jų paskelbimo vykdytinais, kuris suteikiamas, jei vykdomasis dokumentas yra vykdytinas pagal jį išdavusios šalies nuostatas ir jei abipusiškumas garantuojamas valstybės sutartimis arba teisės aktais. Apygardos teismai yra kompetentingi priimti sprendimus ex parte. Tačiau sprendimą galima apskųsti apeliacine tvarka.
Kalbant apie Europos Sąjungos sprendimus, pripažinimas vyksta automatiškai pagal pirmiau minėtas konvencijas.
14. Ar bylą laimėjusioms šalims paprastai priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos? Kaip apskaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos?
Galutiniame sprendime teismas nurodys, kas padengs procesines išlaidas (įskaitant teismo mokesčius, teisines išlaidas ir tam tikras kitas šalių išlaidas (pvz., įrodymų apsaugos išlaidas, kelionės išlaidas ir pan.). Teismo sprendimas dėl išlaidų gali būti skundžiamas kartu su apeliaciniu skundu dėl teismo sprendimo dėl bylos esmės arba be apeliacinio skundo.
Iš esmės bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti, kad pralaimėjusi šalis atlygintų visas bylinėjimosi išlaidas. Jei kuri nors šalis laimi bylą ir pralaimi dalį savo reikalavimų, kiekviena šalis padengia savo išlaidas arba išlaidos paskirstomos proporcingai. Atlygintinų teisinių išlaidų apskaičiavimui taikomas Austrijos advokatų tarifų įstatyme numatytas apskaičiavimo metodas, neatsižvelgiant į bylą laimėjusios šalies ir jos advokato susitarimą. Taigi atlygintina suma gali būti mažesnė už faktinį mokėtiną teisinį honorarą, nes bet koks reikalavimas atlyginti išlaidas apsiriboja būtinomis išlaidomis.
Užsienio ieškovai, atsakovui paprašius, iš esmės turi pateikti užstatą atsakovo išlaidoms padengti. Tačiau tai netaikoma, pavyzdžiui, Europos Sąjungos valstybės narės ir (arba) Lugano konvencijos piliečiams.
15. Kokie yra galutinio teismo sprendimo apskundimo būdai? Kokiais pagrindais šalis gali pateikti apeliacinį skundą?
Galutinius teismo sprendimus galima apskųsti kelių rūšių teisių gynimo priemonėmis:
Pirmieji apeliaciniai skundai dėl sprendimų gali būti teikiami dėl Pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų ir gali būti teikiami dėl procesinių ar teisės klaidų.
Antrą kartą apeliaciniai skundai gali būti teikiami, jei ginčo dalykas yra susijęs su visuotinės svarbos teisinio klausimo sprendimu, t. y. jei jo išaiškinimas yra svarbus teisinio nuoseklumo, nuspėjamumo ar raidos tikslais, arba jei nėra nuoseklių ir ankstesnių Aukščiausiojo Teismo sprendimų (žr. 1 punktą).
Ieškiniai dėl proceso atnaujinimo gali būti grindžiami šiais pagrindais
- sprendimas grindžiamas dokumentu, kuris iš pradžių arba vėliau buvo suklastotas;
- sprendimas grindžiamas melagingais (liudytojo, eksperto ar prisiekusios šalies) parodymais;
- sprendimą priima vienos iš šalių atstovas arba kita šalis nusikalstamais veiksmais (pavyzdžiui, apgaule, pasisavinimu, sukčiavimu, dokumento ar specialiai saugomų dokumentų arba oficialių patvirtinimų ženklų klastojimu, netiesioginiu suklastotu patvirtinimu ar autentiškumo nustatymu arba dokumentų suprekinimu);
- nuosprendis grindžiamas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kuris vėliau buvo panaikintas kitu teisiškai privalomu nuosprendžiu;
- sprendimas priimtas tinkamai neatsižvelgus į prejudicinę reikšmę turintį sprendimą.
16. Ar leidžiami advokatų ir klientų susitarimai dėl nenumatytų arba sąlyginių honorarų? Ar leidžiamas trečiųjų šalių finansavimas?
Taip, tačiau jos yra leistinos tik tuo atveju, jei nėra apskaičiuotos kaip teismo priteistos sumos procentinė dalis ("pactum de quota litis").Trečiųjų šalių finansavimas yra leidžiamas ir paprastai galimas didesnėms ginčo sumoms, tačiau jis yra lankstesnis susitarimų dėl mokesčių atžvilgiu. Atkreipkite dėmesį, kad draudžiami susitarimai dėl honoraro, pagal kuriuos dalis pajamų atitenka advokatui.
17. Ar ginčo šalys gali pareikšti grupės ieškinius? Jei taip, kokios taisyklės taikomos grupės ieškiniams?
Nors ACCP nėra nuostatų dėl grupės ieškinių, Austrijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad "Austrijai būdingas grupės ieškinys" yra teisiškai leistinas. Pagal ACCP leidžiama sujungti to paties ieškovo ieškinius tam pačiam atsakovui. Ieškinių sujungimas gali būti pateiktas, jeigu:
- teismas turi jurisdikciją nagrinėti visus ieškinius;
- taikoma tos pačios rūšies procedūra; arba
- dalykas yra to paties pobūdžio, susijęs su faktais ir teise. Kita galimybė - organizuoti masinius ieškinius ir perduoti juos institucijai, kuri vėliau bylą nagrinėja kaip vienas ieškovas.
18. Kokios yra užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo procedūros?
Žr. 15 klausimą.
19. Kokios yra pagrindinės alternatyvaus ginčų sprendimo formos? Kokios yra pagrindinės alternatyvaus ginčų sprendimo organizacijos jūsų jurisdikcijoje?
Pagrindiniai įstatyme numatyti neteisminiai metodai yra arbitražas, taikinamasis tarpininkavimas (daugiausia šeimos teisės bylose) ir taikinimo komisijos būsto ar telekomunikacijų klausimais.
Be to, įvairios profesinės organizacijos (advokatų, notarų, gydytojų, statybos inžinierių) numato ginčų sprendimo mechanizmus, susijusius su jų narių arba narių ir klientų ginčais.
Austrijos federalinių ekonomikos rūmų Vienos tarptautinis arbitražo centras (VIAC) yra svarbiausia Austrijos (tarptautinio komercinio) arbitražo institucija. Arbitražo proceso vykdymo sistema vadinama "VIAC arbitražo ir taikinimo taisyklėmis" (toliau - Vienos taisyklės).
Kai kurios profesinės organizacijos ir rūmai nustato savo taisykles arba administruoja alternatyvaus ginčų sprendimo procedūras, arba ir viena, ir kita.
20. Ar šiuo metu svarstomi kokie nors pasiūlymai dėl ginčų sprendimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reformos?
Vienos tarptautinis arbitražo centras siekia modernizuoti ir supaprastinti savo taisykles, kurios pirmą kartą buvo priimtos 1975 m. Siekiant šio tikslo, taisyklės buvo peržiūrėtos dar 2013 m., supaprastintos ir papildytos keliomis nuostatomis. Pagrindinius taisyklių pakeitimus galima apibendrinti taip:
Trečiųjų šalių prisijungimas
Arbitražo teismas turi teisę nurodyti įtraukti trečiąsias šalis į bylą bet kurios iš šalių arba pačios trečiosios šalies prašymu. Arbitražo teismas turi plačią diskreciją, jeigu visos šalys (įskaitant prisijungiančiąją) buvo išklausytos. Priešpriešinis ieškinys prieš šalį, kuri turi būti prijungta, yra leistinas, o tai taip pat lemia tos šalies teisę dalyvauti formuojant arbitražo teismą.
Bylų konsolidavimas
Galima sujungti dvi ar daugiau bylų. Sprendimą dėl sujungimo priima Arbitražo centro vykdomoji valdyba (išklausiusi šalis ir teismo narius).
Arbitrų sudėtis
Visus arbitrus turi patvirtinti Arbitražo centro generalinis sekretorius. Daugiašalis procesas
Jei vienai šaliai (grupei) nepavyksta susitarti dėl kandidato, kuris bus patvirtintas arbitru, šis nesusitarimas automatiškai nepanaikina kitos šalies kandidatūros.
Remisija
Naujosiose taisyklėse taip pat aptariami atvejai, kai teismas perduoda bylą nagrinėti arbitražo teismui, taip jau numatant numatomą Austrijos arbitražo įstatymo pakeitimą, pagal kurį panaikinimo bylą bus galima tiesiogiai pateikti Aukščiausiajam Teismui.
Pagreitintas bylos nagrinėjimas
Peržiūrėtose taisyklėse taip pat pateikiamos konkrečios greito bylos nagrinėjimo taisyklės. Dėl jų turi būti aiškiai susitarta ("opt-in"). Galutinis sprendimas turi būti grąžintas per šešis mėnesius (nebent jis būtų pratęstas).
21. Ar yra kokių nors ypatumų, susijusių su ginčų sprendimu jūsų jurisdikcijoje arba Azijoje, kuriuos norėtumėte pabrėžti?
Ne.