Aukščiausiasis Teismas paskelbė nuomonę dėl deklaratyvių sprendimų
Autorius: Klausas Oblinas
Neseniai Aukščiausiasis Teismas turėjo spręsti klausimus, susijusius su deklaratyviais sprendimais. Pavyzdžiui, ar teismas, spręsdamas dėl senaties termino, gali paprasčiausiai remtis prielaida, kad faktinis ieškinio pagrindas egzistuoja? Be to, ar teismas gali priimti deklaratyvų sprendimą dėl teisės egzistavimo, net jei tokia teisė priklauso nuo tam tikros sąlygos įvykdymo?
Laikinasis sprendimas dėl senaties termino
Civilinio proceso įstatymo 393a straipsnyje nustatyta, kad jeigu šalis pareiškia prieštaravimą dėl senaties, teismas savo iniciatyva arba prašymu gali priimti sprendimą dėl tokio prieštaravimo priimdamas sprendimą, išskyrus atvejus, kai dėl šios priežasties ieškinys turi būti atmestas. Ši nuostata įsigaliojo 2011 m. gegužės mėn.
2012 m. balandžio 24 d. Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą(1) kurioje jis nusprendė, kad 393a straipsnis leidžia teismui priimti laikiną sprendimą dėl (nuginčyto) senaties termino. Tokiame sprendime vertinamas tik galimas, o ne esamas senaties terminas, ir jį galima apskųsti prieš pradedant galimai didelės apimties įrodinėjimo procesą dėl faktinio pagrindo.
Toks tarpinis sprendimas neužkerta kelio vėliau atmesti ieškinį dėl įrodymų trūkumo. Laikinojo teismo sprendimo dėl ieškinio senaties pobūdis yra toks, kad atskirai nagrinėjant galimą ieškinio senaties terminą, kurio faktinis pagrindas dar nėra aiškus, reikia preliminariai daryti prielaidą, kad egzistuoja galiojantis ieškinio pagrindas.
Deklaratyviniai sprendimai dėl sąlyginių reikalavimų
Įstatymo 228 straipsnyje numatyta, kad ieškovas gali prašyti priimti sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad tam tikra teisė ar teisinis santykis egzistuoja arba neegzistuoja, arba kuriuo pripažįstamas dokumento autentiškumas arba jo nebuvimas, jeigu ieškovas turi teisinį interesą, kad toks teisinis santykis ar teisė arba dokumento autentiškumas būtų nustatyti teismo sprendimu per trumpą laiką.
Antrajame sprendime(2) Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo teisinio intereso reikalavimus, susijusius su sąlyginėmis teisėmis. Teisinio intereso reikalavimas tenkinamas, jeigu yra objektyvus neaiškumas dėl reikalavimo buvimo ar apimties, kurį galima išspręsti privalomu deklaratyvaus sprendimo poveikiu. Teisinis interesas preziumuojamas net ir tada, kai ginčijamos teisės egzistavimas yra ginčijamas ir dėl to kyla faktinis netikrumas. Tai visų pirma taikoma, kai neaiškumą sukelia atsakovo elgesys.
Be to, norint įrodyti atskirą teisinį interesą dėl deklaratyvaus sprendimo, pakanka, kad ieškovas įrodytų, jog jo veiksmai, nesvarbu, ar jie teisiniai, ar komerciniai, yra apriboti. Jeigu taikos sutarties apimtis yra neaiški ir paliekama galimybė ją aiškinti, toks apribojimas yra preziumuojamas.
Sąlyginės teisės gali būti nustatomos deklaratyviu sprendimu tik tuo atveju, jei visi teisę sukuriantys bylos faktai yra neabejotini ir tik tinkamai ir tiksliai apibrėžta sąlyga dar nėra įvykdyta. Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė, kad reikalaujamas oficialus leidimas (dėl durų perkėlimo ir už tokių durų esančio ploto integravimo į objektą) negali būti kvalifikuojamas kaip nepakankamai tinkamas ir tikslus apibrėžimas.